Pa­so­din­ta šim­tai me­de­lių

medeliųPa­so­din­ta šim­tai me­de­lių

Pa­mū­šio (Klo­vai­nių se­niū­ni­ja) kai­me vei­kian­čios „Li­nų“ bend­ruo­me­nės ak­ty­vis­tai, su­ta­rę dau­ge­liui bend­ruo­me­nės na­rių tin­ka­miau­sią da­tą, bū­riu išė­jo so­din­ti me­de­lių. Dau­giau nei ke­tu­rias va­lan­das ap­leis­to­je pie­vo­je ties įva­žia­vi­mu į kai­mą dar­ba­vo­si ke­lios de­šim­tys žmo­nių – so­di­no eg­lai­tes, ber­že­lius, juo­dalks­nius. Bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Zi­ta Stan­kū­nie­nė jau­nuo­ly­ną skai­čiuo­ja šim­tais me­de­lių.

Į tal­ką pa­mū­šie­čiai suė­jo šei­mo­mis. Gau­siau­siai da­ly­va­vo Če­mo­lons­kiai, Dai­ly­dzio­no­kai, Stan­kū­nai – nuo tri­jų iki pen­kių tos pa­čios šei­mos na­rių, ki­tų atė­jo po po­rą ar po vie­ną. Bai­gę so­di­ni­mą, kai­my­nai ne­sku­bė­jo skirs­ty­tis, ke­pė deš­re­les, šne­ku­čia­vo­si. Plačiau

Miško savininkas: biokuro era pasibaigė neįsibėgėjusi

miško savininkas60-ties metų jubiliejų ką tik atšventęs visoje Lietuvoje žinomas miško savininkas, Lietuvos miško savininkų asociacijos Valdybos narys, pirmininko pirmasis pavaduotojas Kazimieras Šiaulys iš Daugirdiškių kaimo, Trakų rajone, duodamas interviu išsakė savo požiūri į miškus ir šiandieninę miškininkystę.

Miško savininkas ir sukaktuvininkas – žemaitis, gimė ir augo Plungės rajone, tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute baigė mokslus, dirbo ir eiliniu mokytoju, ir vidurinės mokyklos vadovu, ir keletą metų buvo Kruonio HAE statybos valdybos kadrų skyriaus viršininku. Kaip sakoma, šis veiklus, išradingas ir principingas žmogus negimė su miškininko marškinėliais… Plačiau

Užgirių miške vyko visuotinė sodinimo talka

miskePraėjusį šeštadienį ne tik Telšių urėdijos miškininkai, bet ir nemažai įvairių organizacijų atstovų susirinko Užgirių miške, tarp Telšių ir Lieplaukės. Čia vyko visuotinė miško sodinimo talka.

Urėdija jau turi tradiciją kiekvieną pavasarį pakviesti visuomenę į pavasarines miškasodžio talkas, per kurias apželdinamas nemažas kirtaviečių plotas. Talkos rengtos ir įvairioms svarbioms progoms pažymėti – taip atsirado keletas vadinamųjų vardinių miškų: 2002 metais prie Germanto ežero pasodintas kelių hektarų parkas Lietuvos tūkstantmečiui, 2004 metais Telšių girininkijoje prie Šiaulių – Palangos plento 6 hektarų Europos miškas, 2008 metais Pagermantės miške giraitė Lietuvos valstybės atkūrimo 90-mečiui. Prie miško sodinimo aktyviai prisideda moksleiviai, savivaldybės, seniūnijų darbuotojai, politikai, aplinkosaugininkai. O ąžuolų giraitę, skirtą Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui, sodino ir dvasininkai.
Plačiau

Medienos panaudojimui atsiveria svaiginančios galimybės

medienos pardavimasMokslininkų teigimu, galima smarkiai išplėsti medienos panaudojimo galimybes – bandymai rodo, kad medieną galima naudoti automobilių ir buities prietaisų, maisto bei statybos medžiagų pramonėje.

Šveicarijos įmonės „Empa“ tyrėjai kuria apdorojimo technologijas, kad ji taptų nedegi ir pasižymėtų magnetinėmis bei kitomis savybėmis, o Norvegų popieriaus ir celiuliozės įmonė „Borregaard“ jau perdirba medienos pluoštą į riebalų pakaitalą: kremo konsistencijos pušų riebalai pritaikomi gaminant ledus, majonezą, kitus maisto produktus. Plačiau

Neliesta laukinė gamta: Kleboniškių miško parkas

Kleboniškių miško parkas (nuotr. Organizatorių)Laukinės bei žmogaus nepaliestos gamtos mylėtojus ir visus norinčius greitai pasislėpti nuo miesto šurmulio labiausiai džiugins Kauno Kleboniškio miško parkas. Kiekvienas kaunietis žino šį didžiausią žaliąjį miesto plotą, tačiau ir visi kiti keliaujantys automagistrale Vilnius-Kaunas-Klaipėda, kaskart parką mato dešinėje kelio pusėje. Kaip orientyras kiekvienam galėtų būti dar neprivažiavus Neries esantis metalinis arkinis pėsčiųjų tiltas. Tai pėsčiųjų-dviračių tako pradžia, kuris jungia Eigulių mikrorajoną su Narėpų kaimu.   Plačiau

MIŠKAS PRIĖMĖ ŽMONIŲ SKOLĄ

Rezultatai pranoko lūkesčius: per Nacionalinę miško sodinimo šventę Lietuvoje pasodinta pusė milijono medelių.

miškas

Maldelė sodinukui

Į vieną didžiausių ir prasmingiausių miškininkų darbų – pavasarinį miškasodį –Generalinė miškų urėdija pakvietė ir šalies gyventojus. Išjudinti per žiemą apsnūdusias bendruomenes pasišovė šios iniciatyvos autorius aplinkos viceministras Linas Jonauskas ir judėjimas DAROM. Plačiau

VALSTYBĖS MIŠKŲ PRIVATIZACIJA

miškų pirkimas

Dėl brangios medienos vyksta arši kova. Kas nugalės: valstybiniai ar verslininkų interesai?

Lietuvos Konstitucija neleidžia privatizuoti valstybės miškų. Tokio Lietuvoje yra beveik 50 procentų. Juos tvarko valstybinės įmonės – miškų urėdijos. Per jas realizuojama apvalioji mediena, tačiau tokia tvarka erzina perdirbėjus (ypač stambesnius), kurie norėtų medieną gauti pigiau ir be kliūčių.

Kova dėl šio ir kito valstybės turto vyko ir seniai. Vienas iš raundų – praėjusios Seimo kadencijos metu egzistavęs projektas „Visuomis“. Jo įkvėpėjas, tuometinis ūkio ministras Dainius Kreivys norėjo įsteigti nedidelę komercinę genialių vadybininkų struktūrą, kuri valdytų beveik visą dar neišparduotą valstybės turtą – įskaitant miškus. Žadėta, kad tai atneš pasakišką finansinę naudą valstybei. Tiesa, D.Kreivys netrukus neteko pareigų, o projektas nuskendo nespėjęs prasidėti. Plačiau

Nacionaliniame miškasodyje – svarus Panevėžio rajono savivaldybės talkininkų indėlis

miškoŠeštadienį, balandžio 16 dieną, Gegužinės girininkijoje, šalia Paliūniškio, vykusioje nacionalinėje miško sodinimo šventėje dalyvavo ir Panevėžio rajono savivaldybės atstovai. Meras Povilas Žagunis, mero pavaduotojas Antanas Pocius, Savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis ir Ūkio tarnybos vedėja Jolita Lukoševičienė, nuoširdžiai triūsdami, pasodino 750 pušaičių.

Porą valandų trukusiame miškasodyje iš viso dalyvavo 150 talkininkų – rajono, miesto gyventojai, įvairių organizacijų, bendruomenių atstovai, miškininkai, aplinkosaugininkai, kariškiai, politikai. 2,3 ha kirtimo plote savanoriai krašto gražintojai pasodino 12 200 pušų sodinukų. Plačiau

Kodėl Lietuvos miestų nepuošia medžiai

medžiai

Lietuvos miestuose augantys medžiai tokioje aplinkoje augti nėra prisitaikę, todėl lietuviams derėtų išvesti specialių medžių rūšių, LRT RADIJUI tvirtina ekspertai. Anot parkų kūrėjo Kęstučio Ptakausko, jau pirmo genėjimo į Lietuvos miestuose pasodintus medžius baisu žiūrėti. Vienas Lietuvos dendrologų draugijos steigėjų Laimutis Januškevičius priduria, kad kai kur medžių rūšys buvo parinktos taip prastai, jog dabar su pasodintais medžiais tenka kovoti. Plačiau