Gerinti miškų infrastruktūrą – su partneriais

miškųMiško ekonominį efektyvumą išspręsti padėtų tinkamai suplanuota infrastruktūra, tačiau kol kas privataus miškų ūkio kelių tinklas neišplėtotas, jie – blogos kokybės arba kelių visai nėra. Specialistai viena efektyviausių investicijų įvardija investicijas į miško infrastruktūros gerinimą, tačiau dažniausiai miškų savininkams tam pritrūksta lėšų. Dabar puikus metas miškų valdytojams išnaudoti galimybes – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) šioms investicijoms teikiama parama, į kurią galima pretenduoti kartu su partneriais – svarbu, kad miškų valdytojų grupė būtų sudariusi jungtinės veiklos sutartį ir joje būtų apsibrėžusi visas partnerystės sąlygas.   Plačiau

Urėdas Antanas Baranauskas: Kuršių nerijos miškai mums vieni nuostoliai

miškaiKretingos miškų urėdija neslepia – jai perduoti Kuršių nerijos miškai teikia daugiau rūpesčių nei naudos. Pasak urėdo Antano Baranausko, akiai nuostabaus grožio miškai urėdijai tėra vieni nuostoliai.

„Perėmėme miškus ne su didele laime. Tie miškai duoda tik nuostolius, nes mes verčiamės iš to, ką pagaminame, ką realizuojame, turime išsilaikyti, mokėti mokesčius. Šitie 7-8 tūkstančiai hektarų miškų – didelė našta, ko iki šiol neturėjome. Pagrindinis dalykas juose ne gamyba.

Nebuvo stabilios priežiūros užtikrinta, kalbant apie priešgaisrinę apsaugą, juose būta daug gaisrų, žinome, kad išdegė daug nerijos miškų. Dėl to buvome įpareigoti perimti miškus“, – kalbėjo urėdas.
Plačiau

Kaip pagerinti miško ekonominę vertę ir tam gauti valstybės paramą?

MiškųGerai prižiūrint savo žaliąjį turtą, jo vertė rinkoje kasmet kyla, tačiau vien gerų norų nepakanka – tam reikia specialios technikos bei technologijų, kurios pasitarnautų ne tik miško modernizavimui, bet ir miško ekonominės vertės kėlimui. Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. miškų valdytojams, norintiems investuoti į miško technologijas, suteikiama galimybė teikti paraiškas ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP) gauti paramą investicijoms į miškininkystės technologijas. Parama teikiama miškų ūkio modernizavimui, miško kirtimo, apvaliosios medienos ir medienos biokuro ruošos technologijų diegimui, paslaugų miškų sektoriuje teikimui.

Plačiau

Generalinė miškų urėdija prašo saugoti miškus.

MiškųAtsižvelgdama į karštus orus ir kylantį gaisrų pavojų, Generalinė miškų urėdija prašo gyventojų ilsintis saugoti miškus.

Generalinės miškų urėdijos duomenimis, per šią savaitę Lietuvos miškuose užfiksuoti 8 miško gaisrai. Ugnis pažeidė 1,45 ha miško plotą.

Statistika rodo, kad dažniausiai gaisrai miškuose kyla numetus neužgesintą nuorūką, degtuką, palikus rusenantį laužą. Sausa žolė, spygliai, dervingos medžių šakelės, sausos samanos miške užsiliepsnoja ir dega labai greitai.

Miškininkai primena, kad laužus leidžiama kurti tik specialiai pažymėtose vietose, iš visų pusių apsuptose ne siauresnės kaip pusė metro mineralizuotos zonos. Tai yra iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Pučiant stipriam vėjui žiežirbos lengvai uždega medžius. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu ar užberti žemėmis. Plačiau

Kaip keičiasi privatūs miškai Lietuvoje

Miškų savininkas Irmantas Banevičius duodamas interviu aiškina, kaip keičiasi privatūs miškai Lietuvoje ir atskleidžia, su kokiais sunkumais susiduria miškininkai. Miškai

– Irmantai, ar nebūtų per drąsu prašyti Tavęs pabandyti apibendrinti privačius miškus ir miškų savininkus? Kaip keitėsi patys miškai, ūkininkavimas juose, miško savininkų patirtys, problemos, lūkesčiai?

– Pameni, seniau esame apie tai kalbėję ir bandėme spėlioti – įdomu, kaip atrodys privatūs miškai po dešimt, dvidešimt metų? Tai tuomet, jei teisingai pamenu, nutarėme, kad tikrai turėtų stambėti privačios miško valdos, gerokai paaugti miškininkystės kokybė, ir jaunėti miško savininkai. Iš esmės viskas taip ir atsitiko, tik su keliais nedideliais nukrypimais. Ko negalėjome prognozuoti, tai, kad vidutinė privati miško valda išliks tokia pati, apie tris hektarus, tik keitėsi miško savininko valdomo miško plotas. Dažnai stambesni savininkai miško plotus didino, o smulkesnes valdas valdo vis didesnis savininkų skaičius. Taip yra dėl to, kad miško savininkai savo turtą palieka vaikams ar vaikaičiams. Jų vis daugėja, o valdos plotas lieka toks pat. Juk ir skaldant valdos, jei jas padalinus vienam miško savininkui, nebus didesnės kaip 5 hektarai ploto, negalima. Lietuvoje turime šeimos miškus. Toks modelis, kuomet aštuonis hektarus miško valdos šeši žmonės. Tai jei prieš dešimt metų savininkų buvo šeši, tai dabar dažnu atveju bus aštuoni ar dar daugiau. Plačiau