Neatsargūs poilsiautojai ir grybautojai – didžiausia grėsmė miškams

MiškasGana lietinga liepa buvo išsigelbėjimas miškininkams, nes miškų gaisringumas buvo sumažėjęs. Tačiau atkeliavus sausiems orams, o dar ir prasidėjus grybavimo sezonui, didėja ir miškų gaisrų pavojus. Bene didžiausią nerimą miškininkams kelia būtent neatsakingi miško gėrybių rinkėjai.
Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjo Dariaus Stonio teigimu, liepą vyravę lietingi orai miškininkus nuteikė ramiau, tačiau ne visur. „Lietuvą liepą galima buvo suskirstyti į tris zonas: Rytų Lietuva nuo Dzūkijos iki pat Šiaurės Lietuvos lietaus tikrai gavo nemažai ir gaisrų pavojaus ten beveik nebuvo, pajūrio gaisringumas taip pat buvo menkas, bet jis didėja, o Vidurio Lietuva lietaus gavo mažai, tad net ir liepą ten vyravo gana aukšta – trečia – gaisringumo klasė. Ramina tik tai, kad Vidurio Lietuvoje daugiau šlapesnių miškų, tačiau būtent tokiuose miškuose ir grybai neblogai auga, tad užplūdus grybautojams ir ten gaisų pavojus didėja, o sinoptikai žada vis karštesnius orus“, – sako D.Stonis.

Plačiau

Grybų supirkėjai: grybų miškuose daug, bet jų supirkimas mažėja


miškasGrybus ir uogas superkančios įmonės kasmet perdirba ir patiekia prekybos tinklams vis mažiau lietuviškų miško gėrybių. Pasak bendrovių vadovų, Lietuvoje nuolat mažėja žmonių, užsidirbančių iš jų rinkimo, todėl žaliavos ieškoma kitur, dažniausiai Rusijoje.

Šiemet grybų ir uogų supirkėjai prognozuoja uždirbsiantys mažiau negu pernai, nes dėl didesnio derliaus sumažėjo supirkimo kainos, be to, didėja konkurencija. Kai kurie supirkėjai ketina dalį veiklos iškelti į Rytus, kiti jau pertvarkė verslą.

Bendrovės „Taraila“, kurioje dirba apie 20 žmonių, direktorius Alvydas Taraila sakė, kad nuo šių metų prekybininkams nebetiekia šviežių grybų, tik perdirbtus – marinuotus, konservuotus, sūdytus ir džiovintus.

„Nebedirbame su šviežia rinka. Pasikeitė įmonės strategija. Kol kas mums užtenka tik lietuviškų grybų, nes jų Lietuvoje daug“, – BNS teigė A.Taraila, tačiau jis neatmetė galimybės vėliau žaliavos atsivežti ir iš kitų šalių. Plačiau

Miškas – pramogų, o ne pajamų šaltinis

perkaNuo pat vaikystės grybaujanti kaunietė Jolanta praėjusį savaitgalį Grabučiškėse ir Pravieniškių miškuose surinko per 200 gražuolių baravykų. Į mišką ji paprastai važiuoja anksti ryte ir renka tik raudonikius bei baravykus.

„Visus grybus galiu atiduoti, išskyrus šiuos. Yra pušynėliai, o tarp jų kelias, viename pušynėlyje baravykai dygsta be proto, o kitame visai ne. Jų vietas būtina žinoti. Baravykynas būna produktyvus apie aštuonerius metus, po to, kaip sakau, grybai iškeliauja. Tuomet gali atrasti kitą baravykyną kur nors netoliese. Apskritai dabar baravykai nyksta, nes, kad ir kur nuvažiuosi, visur kertami miškai, o kur iškirsta, reikia bent 10 metų, kad grybai vėl atsigautų“, – pasakoja grybautoja.

Azartas, o ne verslas

Pašnekovė sako niekada net nepagalvojusi surinktus grybus nešti į supirktuvę. Visą savo surinktą laimikį ji marinuoja, džiovina arba šaldo, o vėliau išdalija giminėms ir draugams.

„Aš esu azartiška, miške grybaudama ilsiuosi. Tai man poilsis. O surinktų grybų per daug dar niekada nebuvo“, – paklausta, ar ne verčiau grybų tiesiog nusipirkti turgavietėje ar parduotuvėje, atsako moteris. Plačiau

Pardavusieji medieną ar nenukirstą mišką mokestį sumokėti turi iki liepos 15-osios

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – AVMI) primena, kad visi miško valdytojai turi mokėti privalomuosius 5 proc. atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, taip pat už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Gyventojai, kurie pardavė medieną ar nenukirstą mišką ir pajamų gavo šių metų pirmajame pusmetyje, mokestį privalo apskaičiuoti ir sumokėti iki 2016 m. liepos 15 d. Juridiniai asmenys šį mokestį moka kas mėnesį, iki kito mėnesio 15 d.

„Jeigu miško valdytojai gyventojai nevykdo individualios veiklos ir nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, tuomet gautas pajamas už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką* turi pripažinti tada, kai pajamas faktiškai gauna. Pavyzdžiui, gyventojas 2016 m. vasario mėn. gavo 1000 Eur pajamų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jo valdomame miške, kovo mėnesį gavo 1700 Eur pajamų už jo valdomą nenukirstą mišką (iš viso 2700 Eur). Vadinasi, gyventojas iki liepos 15 d. privalo pateikti teisingai užpildytą deklaraciją FR0463 (02 versija) ir iki tos pačios datos sumokėti 5 proc. (135 Eur) privalomųjų atskaitymų“ – teigia Panevėžio AVMI Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotojas Steponas Zeniauskas, akcentuodamas, kad tokia tvarka galioja ir gyventojams, kurie vykdo individualią veiklą, bet jai nepriskyrė naudojamo ilgalaikio turto. Plačiau

Norite, kad jūsų miškas duotų didžiausią finansinę naudą? Patariame, ką būtina žinoti

kirtimasŪkiniai miškai yra specialiai sodinami ir veisiami medienos išgavimui. Tam, kad jie duotų maksimalią naudą žmogui ir aplinkai, juos reikia tinkamai prižiūrėti: retinti, valyti, gydyti, kirsti ir atsodinti. Tik tinkamai prižiūrimas, laiku ir pagal visas rekomendacijas tvarkomas miškas duoda didžiausią grąžą jo savininkams.

 

Taigi, kaip tinkamai prižiūrėti mišką, kad šis jo šeimininkui atneštų didžiausią naudą? Pakalbėkime apie pagrindines miško kirtimų rūšis: ugdymo ir pagrindinių kirtimų. Plačiau

Miškai mažiau dovanoja gėrybių

miškoVoveraičių ir mėlynių supirkėjai Lietuvoje šiemet tikisi nebent uogų, o apie grybus svarsto labai atsargiai, nes dėl nuolatinių sausrų kasmet jų randama vis mažiau.

Mažėja rinkėjų

Per ilgąjį Joninių savaitgalį Alytaus apylinkių miškuose dzūkai jau galėjo prisirinkti pirmųjų mėlynių ir voveraičių. Vieni patys miško gėrybes suvalgė, kiti skubėjo „metų naujieną“ nešti į turgų arba prekiavo pakelėse. Alytaus Jazminų turguje praėjusį savaitgalį pardavėjai už pusę litro mėlynių prašė 3 eurų, o už tokį pat kiekį voveraičių – 2 eurų.

Šiemetį uogų ir grybų supirkimo sezoną Varėnoje UAB „Adex LT“ planuoja pradėti maždaug po dviejų savaičių. Pasak šios įmonės komercijos vadovės Giedrės Jakelevičienės, paprastai darbymetis trunka tris mėnesius – nuo liepos iki spalio, tačiau viską nulemia gamtos sąlygos. Pastaraisiais metais mažėja ne tik uogų, grybų, bet ir pačių miško gėrybių rinkėjų. Plačiau