IKEA neria giliau į Rytų Europos miškus

miškusBaldų prekybos milžinė IKEA toliau perka miškus Rytų ir Centrinėje Europoje – šiemet ji įsigijo naujų miško plotų Rumunijoje bei Estijoje.

Antrinė IKEA įmonė „IRI Investments Estonia“ Estijoje nupirko apie 1.400 ha miško ir steigia Estijoje biurą, kuris užsiims miško įsigijimu, praneša naujienų agentūra BNS. Iš viso IKEA priklauso apie 5.300 ha Estijos miškų.

Pernai vasarą „IRI Investments“ Rumunijoje iš privačios įmonės „Greengord“ įsigijo 33.600 ha miško ir tapo didžiausia miško savininke šalyje. Anot portalo „Romania Insider“, šio sandorio vertė siekė 50 mln. Eur. Plačiau

ES PARAMA MIŠKŲ TVARKYMUI MODERNIZUOTI

miškųDaugiau nei trečdalį šalies teritorijos užima miškai. 2015 m. sausio 1 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, miško žemės plotas buvo 2179,9 tūkst. ha ir užėmė 33,4 proc. šalies teritorijos. Apie pusę visos miško žemės sudarė valstybinės reikšmės miškai – 1084,5 tūkst. ha, kita dalis – 832,1 tūkst. ha, priklausė privatiems asmenims.

Šalies privačių miškų ūkyje vyrauja smulkios valdos – vidutinis valdos dydis – 3,3 ha. Tokias valdas sudėtinga prižiūrėti, nes miško savininkams trūksta ne tik motyvacijos, bet ir investicijų. Todėl Lietuvos kaimo plėtros programoje buvo numatyta galimybė miškų valdytojams modernizuoti miškų ūkius, t. y. investuojant ES paramos lėšas, diegti miško kirtimo, apvaliosios medienos ir medienos biokuro ruošos technologijas bei teikti paslaugas miškų sektoriuje. Taip pat pertvarkyti minkštųjų lapuočių iki 20 m. amžiaus jaunuolynus, krūmynus ir kt.

Skirta parama. Miškų valdytojai, savivaldybės ir labai mažos bei mažos įmonės nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 d. gali teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas“.

Šiam paraiškų surinkimo etapui numatyta 1,894 mln. 2015 m. pareiškėjai programoje dalyvavo vangiai, buvo surinktos 38 paraiškos, kurių prašoma paramos suma – 1,78 mln. Eur. Per visą 2014–2020 metų laikotarpį pagal šią veiklos sritį numatyta 11,585 mln. Eur paramos. Plačiau

Plėsti miškus ir didinti jų efektyvumą – apsimoka

miškaiPagal išsaugotus natūralius vientisus didelius miškų plotus, Lietuva yra kelis kartus turtingesnė nei daugelis ES valstybių. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2015 m. miško žemės plotas užėmė daugiau nei 33 proc. Lietuvos teritorijos, o vienam gyventojui tenka 0,75 ha miško.

Tai – gera tendencija, nes tinkamai prižiūrint savo žaliąjį turtą, jo vertė rinkoje kasmet kyla, o mediena išgaunama efektyviau. Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 d. miškų valdytojams, norintiems investuoti į miško technologijas ir pagerinti jo būklę bei efektyvumą, suteikiama galimybė teikti paraiškas ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP) gauti paramą investicijoms.

Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 2 515 288 Eur paramos lėšų. Plačiau

Mažyčių erkių bijo net miškininkai

perka miškąErkių antplūdį labiausiai jaučiantys miškininkai pastebi, kad šiemet jų itin gausu.

Voragyvių pavojus auga

Panevėžio regione šiemet jau užregistruoti 8 erkinio encefalito ir 59 Laimo ligos atvejai.

Kasmet kylanti panika dėl įsisiurbiančių erkių juoko nebekelia Panevėžio girininkams, kuriems miškas yra nuolatinė darbo vieta. Urėdijų darbuotojai, ankščiau be baimės dienų dienas praleisdavę miškuose nevilkėdami jokios specialios aprangos, šiemet nebežino, kaip besiginti nuo agresyviųjų voragyvių..

Daugiau nei trisdešimt metų miškuose dirbantis Panevėžio miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Gintaras Raškauskas pasakoja kasmet atsikratantis po keliolika erkių. Nuo mažyčių voragyvių stiprūs vyrai ginasi kaip įmanydami – vieni girininkai apsimuturiuoja iki kaklo, kiti naudoja repelentus.

„Būna taip, kad per dieną į mišką važiuojame po kelis kartus – apsisaugoti nuo erkių neįmanoma. Turime specialią darbinę apranga, įvairius purškalus, bet vis tik geriausias būdas likti sveikam, grįžus iš miško persirengti ir gerai apžiūrėti ar neįsisegė“, – sako G.Raškauskas. Plačiau

Girininkas sulaikė medienos vagis

MedienaPraėjusią savaitę VĮ Rietavo miškų urėdijos Kaltinėnų girininkijos girininkui pavyko nutraukti gerai suplanuotą medienos vagystę iš valstybinio miško.

Liepos 21 d., pastebėjęs, kad Kaltinėnų girininkijoje kertamas valstybinis miškas, miškininkas kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus. VĮ Rietavo miškų urėdijos ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnai surengė pasalą. Jiems pavyko nutraukti neteisėtą kirtimą, tačiau pareigūnus pamatę medienos vagys spruko šalin, nusikaltimo vietoje palikę pjūklus, mobiliuosius telefonus, dokumentus ir net medienos ruošai naudotą traktorių. Plačiau

„Stora Enso Lietuvos“ nuosmukį lėmė medienos kainų mažėjimas

kainaSuomijos kapitalo medienos produktų gamybos ir pardavimo bendrovės „Stora Enso Lietuva“ grupė pernai uždirbo 2,2 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 40 proc. mažiau nei 2014 metais, kai jis buvo 3,716 mln. eurų.
 

Bendrovės konsoliduotos pardavimo pajamos per metus sumažėjo 6,5 proc. iki 45,657 mln. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

„Po ganėtinai sėkmingų 2014 metų praėjusių metų pirmas ir antras ketvirčiai dar inertiškai išlaikė panašų pelningumo rodiklį, tačiau jau nuo pirmų mėnesių atsirado reikšmingų pokyčių, turėjusių įtakos galutiniam metų rezultatui. Kainų mažėjimas pagrindinėse rinkose ir paklausos sumažėjimas lėmė ženklų vidutinės kainos kritimą. Ypatingai tai atsiliepė vasaros sezonui, kai tradiciškai padaugėja žemesnės kokybės produktų dėl medienos gedimo“, – rašoma „Stora Enso Lietuvos“ metiniame pranešime. Plačiau

GRYBAUTOJAMS, UOGAUTOJAMS IR MEDŽIOTOJAMS – PERSPĖJIMAS APIE VIRUSĄ

Miške besilankantiems gyventojai, patys to nežinodami, gali tapti pavojingo užkrato pernešėjais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) paruošė rekomendacijas besilankantiems miškuose, grybautojams, uogautojams ir medžiotojams. Žmonių sąmoningumas yra esminis faktorius, stabdant afrikinio kiaulių maro (AKM) plitimą – nuo laukinių gyvūnų ant namuose laikomų gyvulių perneštas virusas turi liūdnų padarinių.
 
Rekomendacijos besilankantiems miške Maisto atliekas draudžiama palikti automobilių ar turistinėse poilsio Taip pat skaitykite: Ūkininkams – perspėjimas apie grėsmę iš pievų Ūkininkams – perspėjimas apie grėsmę iš pievų aikštelėse, jas privalu išmesti į uždaromus (nuo laukinių gyvūnų apsaugotus) konteinerius. Kas žino, iš kur atvežta ir ką gali savyje slėpti sumuštiniui naudojama mėsa. Virusas labai ilgai išlieka užsikrėtusių kiaulių ar šernų kraujyje, audiniuose, išskyrose, išmatose, skerdenose, šviežioje kiaulienoje ar šernienoje ir kiaulienos ar šernienos produktuose. Einantiems į mišką verta prisiminti, kad AKM virusas perduodamas ne tik tiesioginio kontakto būdu tarp šernų ir kiaulių, bet ir pernešant jį mechaniškai per apkrėstą inventorių, drabužius, transportą, avalynę, todėl grįžus iš miško reikėtų ne su tais pačiais rūbais skubėti į tvartą, bet pirmiausia persirengti.
 

Plačiau

Kenčia kasmet: audros siaubia miškus

MiškusGamtos reiškiniai nuolat pasiūlo mums netikėtų siurprizų, išvarto elektros stulpus palikdami žmones be elektros, kaip kad nutinka po netikėto škvalo. Dėl audrų bei škvalų kenčia ir miškai, virsta medžiai, o tai nutinka kasmet.

Audros miškus niokoja kasmet

Artimiausiomis dienomis daugelyje Lietuvos rajonų trumpai palis, vietomis galima perkūnija. Naktį kai kur formuosis rūkas. Temperatūra naktį nukris iki 13–18 laipsnių, dieną pakils iki 21–26 laipsnių. Taigi, didelių škvalų artimiausiomis dienomis nenumatoma, tačiau jų šiltuoju sezonu pasitaiko dažnai, tai paveikia ir miškus. Pasak GMU Miško resursų ir prekybos mediena skyriaus vyriausiojo specialisto Šarūno Anikevičiaus miškai nukenčia kasmet. „Mes kaip Generalinė miškų urėdija esame atsakingi už valstybinius miškus ir privataus sektoriaus mes nefiksuojame, ir pas mus, sakykime, po birželio 17-os dienos audros labiausiai nukentėjo Alytus, Druskininkai, Varėna, o iš tikrųjų, daug kur audros padarinių nutinka. Tos audros pridaro žalos, vėjas kasmet verčia medžius ir dažnai verčia, tiesiog tie mastai būna skirtingi”, – teigė Š. Anikevičius. Plačiau