Tyrimas: Latvijoje medienos ištekliai didėja

miškųTvirtinimai, esą Latvijoje masiškai kertami miškai, o mediena, kuri yra viena pagrindinių šalies eksporto prekių, realizuojama savo miškus labiau tausojantiems užsieniečiams, yra nepagrįsti, tvirtina atlikusi visuomeninė organizacija „Zalas majas“ (Žalieji namai).
 

Išsamų tyrimą spaudos konferencijoje pristatęs organizacijos vadovas Kristapas Ceplis konstatavo, jog miškų plotai Latvijoje 1935 metais siekė 1,747 mln. hektarų, o 2015-aisiais – 3,367 mln. hektarų.

„Medienos ištekliai Latvijoje naudojami labai atsakingai. Per metus iškertama iki 12 mln. kubinių metų medienos, o atauginama dukart daugiau – apytikriai 25 mln. kubinių metrų. Galima tvirtai teigti, jog Latvijos miško pramonė yra apsirūpinusi žaliava, o Latvija yra viena Europos lyderių pagal miškų plotus“, – pabrėžė K.Ceplis.

Valstybinio miškininkystės instituto „Silava“ atstovas Aris Jansonas pridūrė, jog šiuo metu miškai užima 52 proc. Latvijos teritorijos. Labiau miškinga valstybė Europoje yra tik Suomija, kur miškai užima 66 proc. jos teritorijos. Plačiau

Miškininkas – daugiau nei profesija

miškoKiekvienais metais trečiajį rugsėjo šeštadienį minima miškininko diena. Dažnas iš mūsų net neįsivaizduoja, kokia iš tiesų yra miškininko kasdienybė. Tai darbas, trunkantis ištisus metus ir dažnai daugiau nei aštuonias valandas per dieną, ištisą savaitę. Kiekvienas miškininkas supras, jog miškas, kaip vaikas, nuolat reikalaujantis dėmesio, rūpesčio, nepaisant nei paros, nei metų laiko ir tik po keliasdešimt metų gali pasakyti, jog užauginai tinkamą, brandų ir visuomenei naudingą mišką.

Svarbiausia miškininko funkcija – miško atkūrimas.

Pagal Valstybinio miškotvarkos instituto nustatytas kirtimų apimtis, kasmet yra iškertama dalis miškų, kuri turi būti atsodinta per trejus metus, o vėliau nuosaikiai ugdoma ir prižiūrima, kol tampa tvirtu mišku. Šiam darbui tinkamos tik kelios pavasario savaitės, tad miškininkai atidžiai ruošia sodinukus, organizuoja miškasodžius ir džiaugiasi kiekvienais metais vis gausesniu savanorių sodintojų būriu. Plačiau

Ko nedaryti miške, kad vietoje uogų negautum protokolo

MiškuoseŠiuo metu miškuose, ypač savaitgaliais, gausu uogautojų. Nors teisės aktai nenustato konkrečių uogavimo terminų, uogos turėtų būti renkamos joms prinokus. Surinktos dar neprinokusios uogos prasčiau laikosi. Nors ir parausta, bet jose būna mažiau organinių rūgščių, fruktozės ir gliukozės, kitų vertingų medžiagų.

Uogauti galima visur, kur nėra draudžiamas lankymasis – tiek valstybiniuose, tiek ir privačiuose miškuose. Tačiau aplinkosaugininkai primena – draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus, naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones.

Renkant medžių ir krūmų uogas bei vaisius (įskaitant sėklas), draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šių medžių ar krūmų šakas ir kamienus. Renkant šaltalankių uogas, leidžiama karpyti iki 30 cm augalo šakeles. Plačiau

Medienos kainos nekeičia krypties: popiermedis pigo net iki 33%

Medienos kainos šių metų rugpjūtį toliau smuko priklausomai nuo rūšies nuo 3% iki 33%.
Medienos kainos

Mažiausiai arba 2 Eur iki 64 Eur už kub. m pigo medienos apdirbėjų graibstomi eglės rąstai, labiausiai, t.y. 8 Eur, iki 16 Eur už kub. m – beržo popiermedžiai, kurių kaina iš esmės susilygino su malkų kaina.

Kaip skelbiama Privačių miško savininkų asociacijos tinklapyje, pigimo tendencija tęsiasi nuo š. m. balandžio.

Tai kol kas paneigia „Danske bank“ medienos rinkos ekspertų prognozes, kad dėl tarp energetikos ir miškų pramonės įmonių Šiaurės ir Baltijos šalyse pasirašomų vis daugiau ilgalaikių sutarčių, celiuliozės bei energijos gamyboje naudojamų popiermedžių kainos turėtų pradėti kilti jau š. m. II pusmetį. Tiesa, kainos dar gali imti didėti kiek vėliau, kadangi 2016 m. II pusmetį – 2017 m. Švedijoje ir Suomijoje bus atsidaryti du nauji celiuliozės fabrikai.

Lietuvoje parduoti medienos neskatina ne tik žemos kainos, bet ir nuo 2015 m. įsigaliojęs taip vadinamas 5% medienos „apyvartos“ mokestis, kurį privačių miškų savininkai yra apskundę Europos Komisijai.
Plačiau