Medienos pramonė laukia urėdijų pertvarkos

MedienosDidieji Lietuvos medienos perdirbėjai laukia miškų urėdijų pertvarkos, nors kai kurie jų netiki, kad valdžiai tai pavyks padaryti. Centralizavus valstybinių miškų valdymą, anot jų, prekyba mediena taptų skaidresnė ir paprastesnė. Priežiūros ir teisėsaugos institucijos aplinkos ministro Kęstučio Navicko iniciatyvą taip pat vertina teigiamai ir tikisi, kad pokyčiai sumažins korupcijos apraiškas, padarys šį ūkį efektyvesnį.

Pertvarkos reikėjo seniai 

Asociacijos „Lietuvos mediena“ prezidentas, medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo Grigiškės“ vadovas ir Gintautas Pangonis numatomą miškų urėdijų reformą vertina teigiamai.

„Tai turėjo būti padaryta ryškiai anksčiau, bet vis nepavykdavo. Su mediena pas mus nėra taip gerai, yra medienos trūkumas ir pramonė nėra pakankamai aprūpinama mediena. Tai, ką sako ministras, manau, kad einama teisingu keliu, aš tam dalykui pritarčiau“, – BNS sakė G.Pangonis. Plačiau

Patarimai gabenantiems apvaliąją medieną

Apvaliąją medienąŽiema – medžiapjūtės metas. Kirtavietėse paruošta mediena išvežama į tarpinius miško sandėlius prie privažiuojamų kelių, vėliau gabenama į panaudojimo vietas. Taigi, miško savininkai domisi, kokių reikalavimų privalu laikytis gabenant apvaliąją medieną, kokia atsiranda atsakomybė. Informuojame, kad apvaliosios medienos gabenimas reglamentuojamas aplinkos ministro 2014 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. D1-823 patvirtintoje Apvaliosios medienos gabenimo tvarkoje.

Kai medieną gabena fiziniai asmenys

Kai nevykdantis ekonominės veiklos miško savininkas (fizinis asmuo) iš jam nuosavybės teise priklausančio miško gabena daugiau kaip 1 m3 medienos (nesvarbu kokiu atstumu), jis privalo turėti: 1) pilnai užpildytą medienos gabenimo lapą, 2) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir 3) leidimą kirsti mišką (arba jo kopiją) arba nuosavybės teisės į miško valdą dokumentą (arba jo kopiją) kai mediena pagaminta kirtimais, kuriems vykdyti leidimai kirsti mišką yra neprivalomi. Medienos gabenimu nelaikomas tik  medienos ištraukimas iš kirtaviečių į medienos krovos aikšteles (vadinamuosius tarpinius sandėlius). Plačiau

Kova su miško vagimis: priemonė, kuri parklupdo ir pačius gudriausius

MedienosKai kurie vis dar prisimena metą, kai ganėtinai populiarus buvo neteisėtas miško kirtimas ir medienos pardavimas. GRYNAS.lt aiškinasi, kaip keičiasi miško vagysčių statistika, privačiuose ar valstybiniuose miškuose dažniausiai vagiama mediena ir kokiomis priemonėmis stengiamasi sustabdyti miško vagis.

Vogta nemaži kiekiai medienos Dar visai neseniai vogti medieną tiek iš valstybinio, tiek iš privataus miško buvo gan populiaru. Nukirstus medžius verslininkai veždavo į lentpjūves, o pavieniai gyventojai iš jų paruošdavo malkas. Trakų miškų urėdijos urėdas Vygantas Mierkis prisimena bene baisiausius urėdijai metus, kada miško vagis tekdavo gaudyti vieną po kito. Plačiau

Iššūkis – nukirsti medį kirviu

medįKlaipėdietis aukštalipys medžių kirtėjas Saulius Kairys sugalvojo originalų iššūkį: daugiau nei 1 metro skersmens, apie 30 metrų aukščio tuopą, užaugusią Taikos prospekte, prie 83 namo, jis užsimojo nukirsti kirviu.

Žinia, kad avarinės būklės, peraugę, miesto komunikacijoms trukdantys medžiai Klaipėdoje kertami įgyvendinant želdinių tvarkymo programą. Leidimus pašalinti ir apgenėti specialistų pažymėtus medžius išduoda miesto Savivaldybės administracijos specialistai, o šį darbą atlieka UAB „Klaipėdos želdiniai“, kuri neretai į pagalbą kviečia ir aukštalipius medžių kirtėjus. Plačiau

Gera žinia miškų mylėtojams: Lietuvos eglynai atsigauna

MiškųDar visai neseniai mokslininkai nerimavo, kad Lietuvos eglynai gali imti nykti dėl plintančių ligų, kenkėjų protrūkių, netinkamų miškininkavimo sprendimų. O štai dabar Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto profesorius dr. Algirdas Augustaitis jau skelbia džiugią žinią – eglynai atsigauna. Pastaraisiais metais globali aplinkos kaita lemia intensyvų jų prieaugio didėjimą.

„Šiandien vienareikšmiškai galime teigti, kad Lietuvos miškų būklė gerėja, o produktyvumas auga, ypač pušynų ir eglynų. Tai vis globalios kaitos įtaka – mažėjanti aplinkos tarša, kylanti temperatūra, didėjantis kritulių kiekis ir CO2 koncentracija ore,“ – teigia prof. A. Augustaitis. Plačiau