Ko nori urėdai?

MiškasEsu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Visuomet maniau, kad šiose pareigose dirbu dėl to, kad esu profesionalus miškininkas, kad geri mūsų urėdijos ūkiniai rezultatai, kad auginame ir atsakingai rūpinamės mišku, kad suburtas profesionalų kolektyvas, kuriame, galime didžiuotis, „užauginome“ jau 3 urėdus, sėkmingai besidarbuojančius kitose urėdijose. Bet šį kartą norėčiau pasakyti ne apie tai, kiek metų turėtų dirbti urėdai – kokios taisyklės bus įvestos, tų ir bus laikomasi. Plačiau

Miškininkystės pertvarka skurdins regionus

miškųValstybinio miškų ūkio sektoriaus pertvarka kviečia ne tik diskutuoti, bet ir sunerimti – juk kalbama apie didžiulį Lietuvos turtą – miškus, kurie priklauso mums visiems. Šis sektorius yra išskirtinis ir itin jautrus, nes šimtą metų augintą medį į malkas galima paversti per porą minučių. Tačiau šį kartą norėtųsi pakalbėti ne apie miškų tvarumą ir jo tvarkymą, kas yra nepaprastai svarbu, bet apie šios pertvarkos įtaką regionams, jų ekonomikai, žmogiškiesiems ištekliams. Būtent dėl to Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai pakvietė į diskusiją suinteresuotus ir šiuos dalykus išmanančius asmenis.

Plačiau

POLITINIU BULDOZERIU – PER MIŠKUS (II)

miškusSvarbiausia – daug kirsti ir kad būtų gera veiklos statistika. Panašu, tokios nuostatos laikosi politikai ir klerkai, nusitaikę į šalies miškus.

 Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pristatė valstybinius miškus administruojančių 42 urėdijų struktūrinės pertvarkos planą. Ketinama urėdijas ir valstybės įmonę Valstybinį miškotvarkos institutą sujungti į vieną valstybės įmonę, o Generalinę miškų urėdiją panaikinti.

„Tarp valstybės įmonės centro ir tiesiogiai miške dirbančiųjų neišvengiamai bus reikalinga tarpinė grandis – įmonės padaliniai, kuriuose ras savo vietą dabartinių miškų urėdijų miškininkai ir inžinieriai“, – kalbėjo K.Navickas. Plačiau

POLITINIU BULDOZERIU – PER MIŠKUS

miškųPasikeitus valdžiai, tarp keistų idėjų ir auklėjamųjų akcijų pasitaiko ir nenaujų – vėl taikomasi į miškų urėdijas ir miškus. Visa tai labai panašu į cinišką verslo interesų aptarnavimą.

Prisidengiama iškabomis

„Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę! Kas jūsų grožei senobinei tiki?“ – kitados rašė „Anykščių šilelio“ autorius poetas Antanas Baranauskas, apraudodamas tuometinį miškų naikinimą. Nežinia, kokiais žodžiais jis išreikštų šiandieninį šio proceso mastą. Plačiau

Miškininkai baiminasi pertvarkos: nebebus kam prižiūrėti miškų

miškųMiškų urėdijų laukia pertvarka – vyriausybė planuoja jas panaikinti ir įkurti vieną valstybinę įmonę, kuri centralizuotai ir esą efektyviau valdytų miškus.

Miškininkai baiminasi, kad po reformos nebus kam prižiūrėti miškų, padaugės nelegalių kirtimų, atleidus darbuotojus regionuose išaugs nedarbas. O smulkieji verslininkai sako, kad nebeįpirks medienos ir bankrutuos.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad sujungus urėdijas, valstybinį miškotvarkos institutą ir generalinę urėdiją bus sukurta viena valstybinė įmonė su 25 filialais. Pasak ministro, centralizavus miškų valdymą ir tvarkymą, bus dirbama skaidriau, efektyviau, nes dabar urėdijos pelningai dirba kirsdamos ,bet ne visada atkurdamos mišką. Plačiau

Dirba pelningai, bet ne vien pelnas rūpi

Kretingos miškų urėdijos urėdas Arūnas SamoškaKretingos miškų urėdija pernai uždirbo 128 tūkst. grynojo pelno. Urėdijos urėdas Arūnas Samoška teigė pelną esant tik vienu iš įmonės veiklos rodiklių ir kad miškas negali būti vien pasipelnymo šaltiniu. A. Samoška – apie įvairiapusę urėdijos veiklą.

Kirto ir sodino

Kretingos miškų urėdija yra valstybinė įmonė, kurios 2016 metais gautų 5,2 mln. eurų pajamų dalis – apie 41 proc. – įvairių mokesčių pavidalu atiteko valstybei. Vis dar gaji nuomonė, kad Lietuvoje miškus baigiame iškirsti, yra klaidinga. Lietuvoje miškų daugėja. Lyginant su 2000-aisiais, kai Lietuvoje miškingumas siekė apie 30 proc., šiandieną – 33,1 proc. Praėjusiais metais urėdijoje atsodinome 293 ha iškirsto miško. Iškirstą mišką privalome atsodinti per 3 metus ir tą reikalavimą vykdome. Miškui atkurti 2016 metais urėdija išleido 170 tūkst. eurų. Pernai apleistose pievose, kitoje nenaudojamoje žemėje pasodinome 8,5 ha naujo miško Skuodo, Kretingos ir Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijose. Klaipėdos rajone gauti žemę šiam tikslui yra sunkiau, čia kiti interesai – šalia esantis Klaipėdos uostamiestis, besiplečianti pramonė. Plačiau

Miške kirvis – ne pagrindinė priemonė

miškųGeneralinė miškų urėdija (GMU) pranešė, kad valstybės įmonės miškų urėdijos viršijo 2016-iesiems užsibrėžtą pelno planą, nors ir buvo susiklosčiusios nepalankios aplinkybės. Visos 42 miškų urėdijos pernai dirbo pelningai. Konsoliduotas urėdijų grynasis pelnas pernai sudarė 7,3 mln. eurų, palyginti su 6,2 mln. eurų 2015-aisiais.

Valdymo koordinavimo centro duomenimis, miškininkystės sektoriaus normalizuoto grynojo pelno marža 2016 metais siekė 17,7 proc., 2015-aisiais – 16,7 procento. Energetikos sektoriuje šis rodiklis 2015 metais buvo 11,1 proc., susisiekimo – 4,6 procento. Plačiau