Profesorius: Lietuvos miškų būklė gerėja

Profesorius: Lietuvos miškų būklė gerėjaMišką reikia sodinti, prižiūrėti ir kirsti taip, kad jame augtų kintančiai aplinkai kuo atsparesni medžiai. Tai yra būtina sąlyga, kad ateityje galėtume naudotis miško socialine, ekonomine ir ekologine miško nauda, t. y., patenkintume medienos poreikį, turėtume kur leisti laisvalaikį, prisidėtume mažinant klimato kaitos padarinius.

Anot Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto profesoriaus dr. Algirdo Augustaičio, miškų būklę ir produktyvumą lemia daug veiksnių: oro temperatūra, kritulių kiekis, vėjai, gaisrai, plintančios ligos, kenkėjai, miškininkavimo sprendimai. „Atlikta daug įvairių stebėjimų, analizių ir galima teigti, kad Lietuvos miškų būklė palaipsniui gerėja. Labiausiai atsigauna pušynai ir eglynai“, – sako prof. A. Augustaitis.

Mokslininko teigimu, Lietuvoje oro sąlygos yra palankios medžiams, ypač pušims ir eglėms, augti. Palyginti su Vidurio Europa, mūsų krašte nėra didelių sausrų – paskutinės rimtos sausros buvo daugiau kaip prieš 20 metų. Kasmet iškrenta po kelis milimetrus vis daugiau kritulių, kurie labai svarbūs medžių vegetacijos laikotarpiu. Po truputį augantis metinis kritulių kiekis taip pat gelbsti mišką esant nedidelėms sausroms. Šiltėjančios žiemos ir pavasariai turi teigiamos įtakos medžių lajų būklei, lemia didėjantį pušų kamienų prieaugį. Plačiau

PRIEŠ PARDUODANT MIŠKĄ REIKIA PASKAITYTI SUTARTĮ

miškasAtėjus pavasariui, žmonės dažniau atkreipia dėmesį į kertamus miškus. Kaip suprasti, ar miškas kertamas legaliai, ar laikomasi miškotvarkos projekto? Į „Valstiečių laikraščio“ klausimus atsako Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Ivanauskas.

Sutarties svarba

Laikraščiai, portalai mirga skelbimais – perku mišką išsikirsti. Ką turi žinoti miško savininkai, ketinantys parduoti nenukirstą mišką?

Dažniausiai perkamas stačias miškas be žemės. Miško savininkui mokama tik už medieną, o ruošos ir biržės sutvarkymo darbus įsipareigoja vykdyti pirkėjas. Taigi miško savininkui jau niekuo nereikia rūpintis. Stačio miško pirkėjai dirba su daug įmonių, jiems lengviau realizuoti medieną. Mūsų tarnyba nesikiša į komercinius reikalus – ar žmogus pats kirs, ar parduos nenukirstą mišką. Norėčiau priminti, kad miško savininkai, ketinantys parduoti nenukirstą mišką, atkreiptų dėmesį į sutartį. Joje turi būti numatyta, kas mišką atkurs, kaip bus tvarkoma kirtavietė. Šie įsipareigojimai turi būti būtinai įrašyti. Plačiau

Viena miškų valdymo įmonė – sprendimas gamtai ir žmonėms

miškų„Miškas – tai Lietuvos gamtos ir žmonių turtas, už kurį yra atsakinga valstybė. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius susiklostė ydinga praktika, kai savarankiškos 42 valstybinių miškų urėdijos, konkuruodamos dėl išlikimo, tai daro gamtos ir darbuotojų sąskaita“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Vien girininkų ir eigulių skaičius nuo 2002 m. sumažėjo daugiau nei dvigubai – nuo 1260 iki 480. Tiesiogiai miške dirbančių miškininkų specialistų darbo užmokestis tapo nekonkurencingas. Nepagrįstai dideli skirtingose urėdijose tas pačias funkcijas vykdančių specialistų atlyginimų skirtumai. Tai viena iš priežasčių, kodėl šalies regionuose nepavyksta sumažinti socialinės atskirties.

Mažas ir miškų urėdijų veiklos ekonominis efektyvumas. Jį lemia 42 urėdijose besidubliuojančios administravimo ir valdymo funkcijos. Dėl to nukenčia ir reinvesticijos į miškus ir jų auginimą. Plačiau

Privataus miško vidinės miškotvarkos projektas – svarbus miško savininko dokumentas

Kada reikalingas miškotvarkos projektasMiškotvarkos

Privačių miškų savininkai ūkininkauja vadovaudamiesi kvalifikuotų miškininkų parengtais vidinės miškotvarkos projektais, kuriuose pateikiama informacija apie miško
valdą, numatomi būtini ar galimi miško savininko veiksmai. Miškų įstatyme numatyta, kad miškotvarkos projektai rengiami visoms privačioms miškų valdoms ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti, o miško savininkai turi laikytis privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų. Valdantys daugiau kaip 500 hektarų miško privalo neviršyti metinės pagrindinių miško kirtimų normos, kuri nurodoma miškotvarkos projekte. Jei ketinate pasinaudoti Europos Sąjungos parama arba norite gauti kompensaciją už aplinkosauginius apribojimus, jums, nepriklausomai nuo miško valdos ploto, taip pat bus reikalingas vidinės miškotvarkos projektas.

Plačiau

Ko nori urėdai?

MiškasEsu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Visuomet maniau, kad šiose pareigose dirbu dėl to, kad esu profesionalus miškininkas, kad geri mūsų urėdijos ūkiniai rezultatai, kad auginame ir atsakingai rūpinamės mišku, kad suburtas profesionalų kolektyvas, kuriame, galime didžiuotis, „užauginome“ jau 3 urėdus, sėkmingai besidarbuojančius kitose urėdijose. Bet šį kartą norėčiau pasakyti ne apie tai, kiek metų turėtų dirbti urėdai – kokios taisyklės bus įvestos, tų ir bus laikomasi. Plačiau

Miškininkystės pertvarka skurdins regionus

miškųValstybinio miškų ūkio sektoriaus pertvarka kviečia ne tik diskutuoti, bet ir sunerimti – juk kalbama apie didžiulį Lietuvos turtą – miškus, kurie priklauso mums visiems. Šis sektorius yra išskirtinis ir itin jautrus, nes šimtą metų augintą medį į malkas galima paversti per porą minučių. Tačiau šį kartą norėtųsi pakalbėti ne apie miškų tvarumą ir jo tvarkymą, kas yra nepaprastai svarbu, bet apie šios pertvarkos įtaką regionams, jų ekonomikai, žmogiškiesiems ištekliams. Būtent dėl to Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai pakvietė į diskusiją suinteresuotus ir šiuos dalykus išmanančius asmenis.

Plačiau

POLITINIU BULDOZERIU – PER MIŠKUS (II)

miškusSvarbiausia – daug kirsti ir kad būtų gera veiklos statistika. Panašu, tokios nuostatos laikosi politikai ir klerkai, nusitaikę į šalies miškus.

 Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pristatė valstybinius miškus administruojančių 42 urėdijų struktūrinės pertvarkos planą. Ketinama urėdijas ir valstybės įmonę Valstybinį miškotvarkos institutą sujungti į vieną valstybės įmonę, o Generalinę miškų urėdiją panaikinti.

„Tarp valstybės įmonės centro ir tiesiogiai miške dirbančiųjų neišvengiamai bus reikalinga tarpinė grandis – įmonės padaliniai, kuriuose ras savo vietą dabartinių miškų urėdijų miškininkai ir inžinieriai“, – kalbėjo K.Navickas. Plačiau

POLITINIU BULDOZERIU – PER MIŠKUS

miškųPasikeitus valdžiai, tarp keistų idėjų ir auklėjamųjų akcijų pasitaiko ir nenaujų – vėl taikomasi į miškų urėdijas ir miškus. Visa tai labai panašu į cinišką verslo interesų aptarnavimą.

Prisidengiama iškabomis

„Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę! Kas jūsų grožei senobinei tiki?“ – kitados rašė „Anykščių šilelio“ autorius poetas Antanas Baranauskas, apraudodamas tuometinį miškų naikinimą. Nežinia, kokiais žodžiais jis išreikštų šiandieninį šio proceso mastą. Plačiau

Miškininkai baiminasi pertvarkos: nebebus kam prižiūrėti miškų

miškųMiškų urėdijų laukia pertvarka – vyriausybė planuoja jas panaikinti ir įkurti vieną valstybinę įmonę, kuri centralizuotai ir esą efektyviau valdytų miškus.

Miškininkai baiminasi, kad po reformos nebus kam prižiūrėti miškų, padaugės nelegalių kirtimų, atleidus darbuotojus regionuose išaugs nedarbas. O smulkieji verslininkai sako, kad nebeįpirks medienos ir bankrutuos.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad sujungus urėdijas, valstybinį miškotvarkos institutą ir generalinę urėdiją bus sukurta viena valstybinė įmonė su 25 filialais. Pasak ministro, centralizavus miškų valdymą ir tvarkymą, bus dirbama skaidriau, efektyviau, nes dabar urėdijos pelningai dirba kirsdamos ,bet ne visada atkurdamos mišką. Plačiau

Dirba pelningai, bet ne vien pelnas rūpi

Kretingos miškų urėdijos urėdas Arūnas SamoškaKretingos miškų urėdija pernai uždirbo 128 tūkst. grynojo pelno. Urėdijos urėdas Arūnas Samoška teigė pelną esant tik vienu iš įmonės veiklos rodiklių ir kad miškas negali būti vien pasipelnymo šaltiniu. A. Samoška – apie įvairiapusę urėdijos veiklą.

Kirto ir sodino

Kretingos miškų urėdija yra valstybinė įmonė, kurios 2016 metais gautų 5,2 mln. eurų pajamų dalis – apie 41 proc. – įvairių mokesčių pavidalu atiteko valstybei. Vis dar gaji nuomonė, kad Lietuvoje miškus baigiame iškirsti, yra klaidinga. Lietuvoje miškų daugėja. Lyginant su 2000-aisiais, kai Lietuvoje miškingumas siekė apie 30 proc., šiandieną – 33,1 proc. Praėjusiais metais urėdijoje atsodinome 293 ha iškirsto miško. Iškirstą mišką privalome atsodinti per 3 metus ir tą reikalavimą vykdome. Miškui atkurti 2016 metais urėdija išleido 170 tūkst. eurų. Pernai apleistose pievose, kitoje nenaudojamoje žemėje pasodinome 8,5 ha naujo miško Skuodo, Kretingos ir Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijose. Klaipėdos rajone gauti žemę šiam tikslui yra sunkiau, čia kiti interesai – šalia esantis Klaipėdos uostamiestis, besiplečianti pramonė. Plačiau